[/caption]
Planetų medžiotojai aptiko ekstrasaulinę planetą, kuri yra tik keturis kartus didesnė už Žemės masę, todėl ji yra antra mažiausia kada nors atrasta egzoplaneta. Astronomai, naudodami 10 metrų Keck I teleskopą Keck observatorijoje Havajuose, rado nepoetiškai pavadintą HD156668b, kurio masė yra maždaug 4,15 Žemės masės. Aplink savo pirminę žvaigždę jis apskrieja per kiek daugiau nei keturias dienas ir yra maždaug 80 šviesmečių atstumu nuo Žemės Heraklio žvaigždyno kryptimi. Tai papildo augantį dabar randamų vadinamųjų „superžemių“ sąrašą.
„Tai puikus atradimas“, – sakė astronomas Andrew Howardas iš Kalifornijos universiteto Berklyje. „Tai rodo, kad galime nustumti žemyn ir rasti vis mažesnes planetas.
Tyrėjai naudojo radialinio greičio arba bangavimo metodą, naudodami Keck's High Resolution Echelle Spectrograph arba HIRES instrumentą, kad iš teleskopo surinkta šviesa paskleistų į jo komponentų bangos ilgius arba spalvas. Kai planeta sukasi aplink pagrindinės žvaigždės užpakalinę dalį, jos gravitacija šiek tiek traukia žvaigždę, todėl žvaigždės spektras pasislenka raudonesnių bangų ilgių link. Kai planeta skrieja priešais žvaigždę, ji traukia žvaigždę kita kryptimi. Žvaigždės spektras pasislenka link mėlynesnių bangų ilgių.
Šiame paveikslėlyje pavaizduoti duomenys, patvirtinantys ekstrasaulinės planetos HD 156668b egzistavimą, atrastą naudojant Keck/HIRES. Planetos masė yra maždaug 4,15 Žemės masės ir yra antra pagal dydį iki šiol atrasta egzoplaneta. Jis apskrieja aplink savo žvaigždę (HD 156668) kas 4,6 dienos. Kreditas: Andrew Howardas, UCB
Spalvų poslinkiai astronomams suteikia planetos masę ir jos orbitos ypatybes, pavyzdžiui, laiką, kurio reikia skrieti aplink žvaigždę. Taikant šią techniką buvo atrasta beveik 400 planetų aplink kitas žvaigždes. Tačiau dauguma šių planetų yra Jupiterio dydžio arba didesnės.
„Jau seniai astronomai siekė rasti mažos masės planetas, tačiau jas tikrai sunku aptikti“, – sakė Howardas. Jis pridūrė, kad naujasis atradimas turi įtakos ne tik egzoplanetų tyrimams, bet ir sprendžiant galvosūkį, kaip formuojasi ir vystosi planetos bei planetų sistemos.
Astronomai, atradę šimtus didelės masės planetų, turi formavimosi ir evoliucinės galvosūkio detales. Tačiau „yra svarbių dalių, kurių dar neturime. Turime suprasti, kaip formuojasi ir migruoja mažos masės planetos, pavyzdžiui, superžemės“, – sakė Howardas.
Eta-Earth Survey for Low Mass Planets, kurį sumanė kitas planetų medžiotojas Geoffas Marcy, taip pat iš UCB, tikslas buvo rasti šias superžemes. Kol kas tyrimo metu buvo aptiktos dvi beveik Žemės masės planetos, kurių yra ir daugiau, sakė Howardas.
Kiti bendradarbiai buvo Debra Fischer iš Jeilio universiteto, Johnas Johnsonas iš Kalifornijos technologijos instituto ir Jasonas Wrightas iš Penn State universiteto.
Apie atradimą buvo pranešta 215-ajame Amerikos astronomijos draugijos susitikime Vašingtone.
Šaltinis: Keck